pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius Benediktas XVI. inia 92-osios Migrant ir pabgli dienos (2006 m. sausio 15 d.) proga
 
 

MIGRACIJA – LAIKO ENKLAS

Vatikanas, 2005 m. spalio 18 d.

Brangs Broliai ir Seserys,

Prie keturiasdeimt met baigsi Vatikano II Susirinkimas, kurio turtingas mokymas apima daugyb banytinio gyvenimo srii. Iekant nauj bd supaindinti i dien vyrus ir moteris su Evangelijos inia, sudtingas iandienis pasaulis rpestingai analizuojamas vis pirma pastoracinje konstitucijoje Gaudium et spes. Atsiliepdami palaimintojo popieiaus Jono XXIII kreipimsi, Susirinkimo tvai msi tyrinti laiko enklus ir aikinti juos Evangelijos viesoje, idant galt pasilyti naujoms kartoms galimyb tinkamai atsakyti aminuosius io ir bsimo gyvenimo bei teising socialini ryi klausimus (plg. Gaudium et spes, 4). Vienas i iandien neabejotinai atpastam laiko enkl yra migracija – reikinys, kuris k tik pasibaigusiame amiuje virto struktriniu ir tapo svarbiu pasaulins darbo rinkos, be kita ko, miliniko globalizacinio impulso vaisiaus, veiksniu. Š „laiko enkl“, savaime suprantama, lemia vairs veiksniai, kaip antai nacionalin ir tarptautin migracija, priverstin ir savanorika migracija, legali ir nelegali migracija, enklinama ir prekybos monmis rykts. Nevalia umirti n usienio student, kuri pasaulyje kasmet vis daugja, kategorijos.

Kalbant apie tuos, kurie emigruoja ekonominiais sumetimais, pamintina, jog tarp j vis daugiau moter („feminizacija“). Anksiau emigruodavo daugiausia vyrai. Tiesa, visada bdavo ir moter, taiau jos vis pirma emigruodavo lyddamos savo vyrus ar tvus arba trokdamos prisidti prie j, kad ir kur jie bt. Šiandien, nors toki atvej vis dar gausu, moter emigracija darosi vis autonomikesn. Moterys, iekodamos darbo kitoje alyje, kerta savo tvyns sienas vienos. Ir, i ties, neretai atsitinka, kad migrant moteris tampa pagrindiniu savo eimos pajam altiniu. Faktas, jog moter daugiau tuose sektoriuose, kur silomi mai atlyginimai. Tad jei dirbantys migrantai paeidiami, tai itai dar labiau pasakytina apie moteris. Sritys, kur moterys turi daugiausia galimybi sidarbinti, yra pagalba pagyvenusiesiems, ligoni slauga bei darbas viebuiuose. Btent iose srityse ir krikionys paaukti dti pastangas siekiant garantuoti, jog su moterimis migrantmis bt elgiamasi teisingai, gerbiamas j moterikumas ir pripastamos j lygios teiss.

Šiame kontekste btina paminti prekyb monmis, ypa moterimis, klestini ten, kur galimybs pagerinti savo gyvenimo lyg ar net pragyventi ribotos. Tada prekeiviui tampa lengva silyti savo „paslaugas“ aukoms, danai net miglotai netarianioms, kas j laukia. Kai kada moterys ir mergaits darbe, neretai ir sekso pramonje, inaudojamos beveik kaip vergs. ia negaliu isamiai ianalizuoti io migracijos aspekto padarini, bet prisidedu prie Jono Pauliaus II ireikto „paplitusios hedonistins bei komercins kultros, skatinanios sisteming lytikumo inaudojim“, pasmerkimo (Popieiaus Jono Pauliaus II laikas moterims, 1995 06 29, 5). Jame nubrta itisa ipirkimo bei ilaisvinimo programa, kurios krikionims nevalia alintis.

Kalbdamas apie kit migrant kategorij – iekaniuosius prieglobsio bei pabglius, – noriau pabrti, jog daniausiai akirat patenka tik j atvykimo klausimas, tuo tarpu prieastis, dl kuri jie paliko gimtj krat, neatsivelgiama. Banyia vis kanios ir smurto pasaul velgia akimis Jzaus, kuris, matydamas minias, klajojanias lyg avys be piemens, j gailjosi. Viltis, drsa, meil ir „krybinga meil“ (Novo millennio ineunte, 50) turi iebti btinas mogiksias bei krikioniksias pastangas padti iems keniantiems broliams bei seserims. J gimtosios Banyios, puoseldamos meils dialog su juos priimaniomis Banyiomis, turt pasirpinti atsisti ta paia kalba kalbani bei ta paia kultra persimusi sielovados darbuotoj.

Šiandienos „laiko enkl“ viesoje ypatingas dmesys skirtinas usienio student reikiniui. Be kita ko, dl universitetini program main tarp atskir ali, ypa Europoje, gausja student, ir tai kelia pastoracini problem, kuri Banyia negali ignoruoti. Tai ypa pasakytina apie studentus, atvykstanius i besipltojani ali; j universitetin patirtis gali tapti ypatinga proga dvasikai praturtti.

Šaukdamasis dievikosios pagalbos tiems, kurie trokdami prisidti prie teisingumo ir taikos pasaulyje skatinimo pasiaukojamai darbuojasi mogaus mobilumo pastoracins tarnysts srityje, kaip meils enkl teikiu ypating apatalikj palaiminim.

„Banyios inios“
www.katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi